Favorite

    Tūkstančiai veidų ir atsitiktinių jungiančių taškų. 

    Visi mes savo istorijose turime herojus... puoselėjame juos, lepiname, auginame. Bandome sulygti su savo asmenybių favoritais, autoritetais. Kažkiek imame iš vieno, kažkiek iš kito. Tarsi, virtuvėje, kaskart išbandydami naują receptą. Net nejučiom suteikiame jiems kone stebuklingas savybes. Paskaitai, paklausai, peržvelgi, sutinki ir šitaip jų skleidžiamos energijos pasikrauni ateinančiai dienai, savaitei, galbūt net mėnesiui... taip nuolat ieškai savęs atrasdamas kitus žaidime "sujunk taškus". 

    Vakar buvo vienas tų vakarų, kai įsiklausydamas sujungi nemažą saują erdvėje išsibarsčiusių taškų. Ne šiaip sujungi, bet gali aiškiai matyti sujungtą figūrą. Argi dažnai taip būna? Mano herojaus istorijoje toks reginys gana retas. Bet Nedos ir Olego Ditkovskio duetas gali išjudinti, net snaudžiantį akmenį. Buvo gera, iki juodumo skaudu. Buvo juoko ir ašarų. Buvo šiurpuliais lakstančių gyvų emocijų. Buvo ir pirmų kartų - žalias Nedos autografas su "dar daugiau laimės". 

    

    O štai čia ir mano dienos derinys. Į koncertą keliavau tiesiai iš darbo, tad gana kasdieniškas bei šiltas variantas. Vilnonis megztinis iš naujo atrastas kuistuke. Akį patraukė pieniški apsiuvai ir ranka siuvinėtos gėlės ant krūtinės :} 

Bird house

    Penktadienį su grupe mokėmės mylėti. Prisiminėme, kaip geri darbeliai šildo širdeles. Ta proga kieme pakabinome lesyklą, sukurptą greituku iš po ranka turėto plastikinio butelio ir šakos. Pribėrėme į ją bent keturių rūšių kruopų, kad atskridę Paukščiai turėtų iš ko rinktis ir per langą stebėjome kiek jų susigundys skanauti. Akis pražiūrėjome, bet pirmą dieną sulaukėme tik varnų dėmesio. Laiko reikia, kad pasklistų kalbos apie šią "labdaringą valgyklą" :}
    Kitas darbelis buvo pasipuošti grupės sienas. Taip gimė šis inkilas... nuotraukos gana prastos kokybės, nes fotografuota telefono kamera, bet faktas matyti. Visagaliai karšti klijai, kartonas ir šakelė. Vaikams patiko, o ir pati rezultatu esu patenkinta :}
    Ar lesinate žiemą alkstančius Paukščius? O gal ir į mišką suruošiate lauknešėlį?

Different story

    Jau antra mano skaitoma Murakami knyga verčia nepaisyti smelkiančio šalčio ir autobuso stotelėje skaityti. Malonu, nors akies krašteliu regiu, kad plaukai arčiau veido - šerkšnoja. Paltas, mokytojo kuprinė, keli sluoksniai šalikų bei kumštinės pirštinės, o jose Mylimoji Sputnik. Viskas aptirpę gatvės žibintų šviesoje. Kiek impresionistinis peizažas. Iš kišenės traukiu automatinį pieštuką, braukiu eilutę su dainos pavadinimu. Mėgstu tokius atradimus. Nors žymėtis kraštelyje ankščiau nedrįsdavau. Rodėsi, jog taip braunuosi į knygos savastį. O ar Jūs braukiate patikusias eilutes? Užrašote kilusias mintis puslapio kraštelyje? Tarp eilučių? 

    Šiek tiek žieminių peizažų iš mūsų kiemo...Sausi augalai sukuria svajingus raštus balto sniego kilimams, o supynės vangiai judina sąnarius. Šaltis įsuka į tingulio sapną. 

                                                                                    ♥ ♥ ♥

Alarms

Jau kuris laikas virš lovos ratus suka gervių pulkelis... ir klykia rytais, kad kelčiausi į darbą.