Žmogus turbūt taip sutvertas, jog apnikus nihilistinėms nuotaikoms geriausiai regeneruoja savo mintis. Sėdėjau šiandien darbo aplinkoje greta grotuoto lango, kai žemę apėmė siautulinga audra. Žvelgiau į žliaugiantį dangų ir žeme besiritinėjančius žaibus. Dangus toks mielas pokštininkas, ėmė ir įkvėpė rašyti. Rašyti bet ką, bet kur... ant kartono dėžės šono. Priminiau sau vakarykštį vakarą, kai zujau aplink oranžinę akimirką. Atmenu, dėvėjau oranžinį sijoną, oranžiniame dubenyje tarkavau oranžines morkas oranžiniam pupelių troškiniui! Mane patraukė ši situacija. Juk neatsitiktinai mano gyvenime tiek auksinio rudens spalvos?.
Dažnai ieškome prasmių kiekviename žingsnyje. Mano prasmė - rasti prasmę savo būtyje. Kartais norėtųsi būti plaikstalu, kurio mintys vėjui, o vėjas - jam. Bet betoninės kojos vis mintija, kad kratinys įvairiausių idėjų, iliuzijų, svajų ar sapnų, o gal elementarios kasdienybės, tau neduoda kada įkvėpus iškvėpti.
Žmogus bandydamas atrasti pasaulyje savo vietą, pamiršta patį svarbiausią - mėgautis esamybės laime. Ta laimė, tokia nepastebima, tokia trapi ir perregima, jog nesusikaupęs gali jos neįžiūrėti. Taip imi ir praleidi geriausias progas, spėliodamas kas tą laimę tau neša. O ji greta, tik nesugaunama ir nesugauta.
Ši tema tūkstančius kartų aprašyta, dar daugiau aptarta, išieškota... Bet kas žmogui gali būti svarbiau, už gyvenimą aukso viduriu? Nepaisant to, jog ta laimė tokia nepastovi gyvenimo sugulovė.
Atverk akis! Spėliok ir būk įmintas... ieškodamas būk atrastas.
Dėkui už nuotraukas S. Č. ir J. M.
Dažnai ieškome prasmių kiekviename žingsnyje. Mano prasmė - rasti prasmę savo būtyje. Kartais norėtųsi būti plaikstalu, kurio mintys vėjui, o vėjas - jam. Bet betoninės kojos vis mintija, kad kratinys įvairiausių idėjų, iliuzijų, svajų ar sapnų, o gal elementarios kasdienybės, tau neduoda kada įkvėpus iškvėpti.
Žmogus bandydamas atrasti pasaulyje savo vietą, pamiršta patį svarbiausią - mėgautis esamybės laime. Ta laimė, tokia nepastebima, tokia trapi ir perregima, jog nesusikaupęs gali jos neįžiūrėti. Taip imi ir praleidi geriausias progas, spėliodamas kas tą laimę tau neša. O ji greta, tik nesugaunama ir nesugauta.
Ši tema tūkstančius kartų aprašyta, dar daugiau aptarta, išieškota... Bet kas žmogui gali būti svarbiau, už gyvenimą aukso viduriu? Nepaisant to, jog ta laimė tokia nepastovi gyvenimo sugulovė.
Atverk akis! Spėliok ir būk įmintas... ieškodamas būk atrastas.
Dėkui už nuotraukas S. Č. ir J. M.
